DA NAGPAKDAAR ITI IWAWARAS TI ASF ITA A BAKASION TI KALGAW, PIKNIK

SIUDAD TI BAGUIO

Ipakpakdaar iti Department of Agriculture (DA) iti posibilidad ti pannakaiwaras iti African Swine Fever (ASF) daytoy a bakasion iti kalgaw gapu ta nalaka nga makaakar iti sakit bayat ti panawen ti tikag. Segun kenni DA Assistant Secretary and Deputy Spokesperson Rex Estoperez, adu a tao iti sigurado nga agbaksion ken agpiknik ita a panawen ti tikag isu nga adda iti dakkel a posibilidad nga iti pannakaiwaras iti virus ket pumartak.

Imbaga ni Estoperez nga iti kayatda a mapasamak ita ket malappedan iti pannakiwaras ti ASF babaen iti “province to province” ken “island to island” tapno malappedan iti panagadu dagiti baboy a maapektaran ti sakit. Iti pakdaar ket dimteng kalpasan a maikonsidera ti ASF kas maysa a nasional a pakaseknan kalpasan a nagwaras daytoy iti 16 a rehion ti pagilian. Segun kenni Estoperez, impakaammoda kenni Presidente Ferdinand E. Marcos Jr. maipapan iti kalawa ti panagraira ti virus.

Maibatay iti report ti Bureau of Animal Industry (BAI), nailasin nga idi Marso 27, iti umuna a kaso ti ASF ket nairekord idiay Bangsamoro Autonomous Region in Muslim Mindanao (BARMM) kalpasan iti napasamak a panagwaras sadiay South Upi, Maguindanao del Sur. Malaksid iti BARMM, naapektaran met ti virus iti Cordillera Administrative Region (CAR) Ilocos Region,
Cagayan Valley, Central Luzon, Calabarzon, MIMAROPA, Bicol Region, Western Visayas, Central Visayas, Eastern Visayas, Zamboanga Peninsula, Northern Mindanao, Davao Region, SOCCSKSARGEN, ken Caraga Region.

Iti Metro Manila laeng iti awanan kaso ti ASF. Indawat met ni Estoperez kadagiti pasahero a liklikanda iti mangawit kadagiti sadiwa wenno naluto a karne ti baboy ken produkto ti baboy no
agbiaheda kadagiti probinsia, kas panagkaykaysa iti panagregget ti gobierno a tengngelen iti iwawaras pay ti ASF iti pagilian.

(PIA/PMCJr.-ABN)

Amianan Balita Ngayon